Ar filmai gali keisti gyvenimus?
Vasario mėnesį paskelbėme estafetės „Praveskite pamoką kitaip – pasidalinkite!“ pradžią. Per šį laikotarpį mokytojai su mokiniais pravedė daug kitokių ir kitose aplinkose pamokų. Tokios pamokos skatina mokinių norą mokytis, pažinti, ugdo kūrybiškumą, įprasmina mokymąsi. Kitokios pamokos ugdo tikėjimą savo galiomis, suteikia mokymosi džiaugsmą. Pamokų kitaip estafetė baigėsi kino filmo „Emilija iš Laisvės alėjos“ peržiūra Kultūros fabrike. Net 200 mokyklos mokinių ir mokytojų dalyvavo KITOKIOJE ISTORIJOS pamokoje.
„Emilija iš Laisvės alėjos“ – tai įtempto siužeto drama apie kovą už laisvę sovietinės priespaudos prislėgtoje Lietuvoje – visuomenėje, kur sotesnis gyvenimas atrodo vertingesnis nei garbė, sąžinė ir žmogiškumas.
Britų režisierius Danny Boyle‘as sako, jog filmai gali keisti gyvenimus. Gal tai tiesa? Kokius jausmus ir mintis šis filmas „išjudino“ mūsų mokyklos mokiniams ir mokytojams. Štai ką jie mano apie filmą po jo peržiūros.
„Pažiūrėjusi filmą, mąsčiau apie tai, kad ši istorija yra duoklė visiems tiems, kurie tais laikais, kai Lietuva buvo sovietinė, aukojosi vardan Lietuvos laisvės. Tikime, kad tokių, kaip Emilija, buvo ne vienas, kad darydami kasdienius darbus, jie siekė Lietuvos laisvės ir tikėjo, kad Lietuva bus nepriklausoma valstybė. Smagu buvo žiūrėti filmą kartu su mokiniais ir matyti, kad šioje neįprastoje istorijos pamokoje nebuvo abejingų.“ (Istorijos mokytoja Irena Montvidienė).
,,Manau, kad filmas buvo labai geras ir įdomus. Pati filmo idėja buvo įdomi. Manau, kad galėtų būti kuriama daugiau tokio tipo filmų: jie skatintų mūsų tautos bendrumą ir vienybę. Jauniems žmonėms jis gal ne visai suprantamas, nes jie neišgyveno šių įvykių.“ (Ugnė, 10 kl.)
,,Man labai patiko, kad Emilija vis tiek rizikavo ir spektaklį suvaidino tokį, kokį buvo sugalvoję. Labai baisu buvo, kai milicininkas Leonas ją pasikvietęs mušė. Iš tikrųjų, filmas buvo gan įdomus.“ (Viktorija, 10 kl.)
,,Man patiko šis filmas. Įsimintiniausia ir baisiausia, kai nukirpo Emilijai plaukus, kai nušovė jos tėvus… Nuostabu, kad Lietuvoje yra tokių talentų, kurie gali sukurti Tokius filmus.“ (Ainė, 10 kl.)
,,Man labiausiai patiko ir sukėlė juoką, kai milicininkas išsigando gležnos mergaitės Emilijos ir ją paleido. Labiausiai nustebino merginos drąsa ir ryžtas.“ (Modesta, 10 kl.)
,,Man filmas patiko. Labiausiai įstrigo žiaurus elgesys su žmonėmis. Paprasto žmogaus žodis buvo nieko vertas. Milicija kišdavosi visur, buvo smurtaujama – man tai atrodė žiauru. Dar tas partizanų žudymas toks kraupus. Niekada nenorėčiau gyventi tų laikų Lietuvoje, todėl džiaugiuosi gyvendama laisvoje Lietuvoje.“ (Kristina, 10 kl.)
,,Labiausiai įstrigo epizodas, kai mažytę Emiliją paslepia tėvas tarp šiaudų, bet ji mato savo tėvų žūtį. Po to pribėgusi paima knygelę, kurioje buvo užrašyti tėvo eilėraščiai. Kai Emilija užaugo, norėjo sekti tėvų pėdomis, todėl ėjo į teatrą, vaidino spektaklyje ir pasiekė savo tikslą.“ (Sandra, 10 kl.)
,,Mane filmas sudomino. Baisu, kai maža mergaitė mato tėvų mirtį, kad viską prisimena. Ji norėjo įrodyti, kad Lietuva turi būti laisva.“ (Tautvydas, 10 kl.)
,,Sunku buvo suprasti, ką norima parodyti, tačiau buvo įtraukiančių momentų, kuomet rodė Emilijos vaikystės prisiminimus, taip pat suintrigavo filmo pradžia.“ (Evelina, 10 kl.)
„Šis filmas man paliko įspūdį, nes buvo rodomas siužetas apie Lietuvą sovietmečiu. Kartais buvo labai graudu, buvo daug dalykų pamąstymui. Skaudžiausia vieta buvo, kai policininkas mušė Emiliją, o jautriausia vieta – filmo pabaiga, kai teatras atskleidė, kaip sovietmečiu buvo sunku, bet lietuviai nepasidavė ir skandavo „Lietuva“. Labai jautrus buvo šis filmas ir vertė susimąstyti, kad ir kokia bebūtų tėvynė, reikia ją saugoti, mylėti ir gerbti!“ (Neringa, F16).
„Filmas patiko. Privertė susimąstyti, jog labiau verta mylėti Lietuvą. Leido suvokti, jog yra tik maža dalis žmonių, kurie gintų tėvynę. Tikrai verta daugiau tokių filmų rodyti mokiniams. Ir reikia rodyti, kokios turėtų būti tikrosios vertybės.“ (Karolina, F16).
„Filmas privertė susimąstyti apie meilę tėvynei. Privertė skatinti save patriotizmui. Paskatino nebijoti kovoti už savo teises, būti drąsiam, pastovėti už kitus. O svarbiausia – už savo valstybę“. (Samanta, F16).
„Jis privertė susimąstyti apie Lietuvos laisvę, kad reikia kovoti dėl mylimų dalykų, kaip Emilija kovojo dėl Lietuvos. Ji buvo tokia užsispyrusi, ryžtinga ir pasiruošusi viskam. Filmas patiko, nes buvo rimtas ir pamokantis tikros gyvenimo prasmės“. (Gabrielė, F16).
„Filmas turi gilią prasmę. Labai patriotiška ir jausminga istorija. Moko žmones pamilti savo tėvynę. Na, reikėtų, kad daugiau žmonių pamatytų šį filmą, gal taip pat susimąstytų apie tėvynę.“ (Otilija, F16).
„Šis filmas labai pamokantis. Jis moko mylėti, ginti Lietuvą. Filmas sukelia labai daug jausmų, sudomina ir pritraukia žiūrovus. Iš šio filmo sužinojau daug istorijos detalių. Tai patriotiškas filmas, kurį vertėtų pamatyti kiekvienam lietuviui.“ (Gabrielė, F16).
„Filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“ paliks pėdsaką ilgam mano širdyje. Tai gerai nufilmuotas, su gerai parinkta muzika, įdomiu siužetu ir gerai aktoriais filmas. Šis filmas daug parodė apie tai, apie ką bandoma nekalbėti.“ (Valerija, F16).
„Sugraudino. Labai įdomus. Verčiantis susimąstyti. Padeda suvokti, ką reikia vertinti ir ko ne.“ (Ona, F16).
„Vienintelis lietuviškas filmas, kuris man patiko. Labai sudomino.“ (Diana, F16).
„Emilija iš Laisvės alėjos“ – filmas, verčiantis susimąstyti apie tai, jog laikas pradėti vertinti laisvą Lietuvą, juk dėl jos kovojo žmonės, kurie buvo baudžiami, nes norėjo susigražinti savo laisvę ir savo žodį, jog turėtų ir vėl šaknis. Filmas labai sugraudino, o sugraudino todėl, kad buvo laikas, kad negalėjai net galvoti apie laisvą Lietuvą. Buvo baudžiama vien todėl, kad kurdavai eiles, išsakydavai savo pagrįstus norus būti laisvam savo šalyje.“ (Brigita, F16).
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Dvarionienė
