Atviros durys, pakeitusios gyvenimo planus
Mokiausi Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje, baigiau dailės mokyklą ir labai rimtai ruošiausi būti architektu, tačiau apsilankymas Klaipėdos turizmo mokykloje per atvirų durų dienas pakeitė mano planus, – sako KTM absolventas Rokas Ragauskas, dabar sėkmingai dirbantis virėju „Restorane 4“ Palangoje. Vaikinas prisimena kokį įspūdį jam padarė mokytojos Svetlanos Jadovos virėjo profesijos pristatymas, sektorinis praktinio mokymo centras ir jame vyravusi atmosfera. „Pirmas įspūdis, kuris man liko iki šiol, tai mokinių tvarkingos, baltos virėjų aprangos. Mane užkalbino du vaikinai, mes su jais pradėjome diskusija apie kažkokio patiekalo sudedamąsias dalis, peilio taisyklingą laikymą ir jie manęs paklausė, gal aš dirbęs virtuvėje. O aš tokioje aplinkoje buvau pirmą kartą, tiesa, tekdavo namuose pasisukioti virtuvėje, kai ką rodydavo močiutės, kai ką gamindavau kartu su tėvais“, – dalinosi Rokas. Per keletą dienų apsisprendęs tapti virėju ir mokytis šios profesijos Klaipėdos turizmo mokykloje, Rokas savo sprendimu nustebino tėvus, tačiau jie neprieštaravo tokiam jo pasirinkimui. „Po ekskursijos į šią mokyklą ėmiau dvejoti, ar iš tikrųjų noriu būti architektu. Man labai buvo keistas tėvų palaikymas, jie apsidžiaugė ir neprieštaravo, kad eičiau mokytis į profesinę mokyklą. Visi pritarė, nes profesinėje mokykloje gali gauti ir vidurinį išsilavinimą, ir įgyti profesiją – du zuikiai vienu šūviu. Prisimenu tėčio žodžius, jei ten įstosi, nupirksiu tau pirmąjį peilį. Iki šiol jį turiu, naudoju“.
„Rokui patiko atrasti naujus dalykus, kaskart išbandyti kažką naujo, kurti, siūlyti idėjas“, – taip apie savo mokinį atsiliepė profesijos mokytoja Inga Poškutė, ruošusi Roką ne vienam tarptautiniam ir nacionaliniam profesinio meistriškumo konkursui. Rokas Ragauskas nacionalinio profesinio meistriškumo konkurso „Virėjas 2018“ I vietos nugalėtojas, tarptautinio profesinio meistriškumo konkurso „Kulinarijos menas Kuresarėje 2018“ sidabro medalininkas, LRVVKA organizuoto konkurso „Mokinių – virėjų komanda 2016“ I vietos nugalėtojas (kartu su kolege Simona Leonauskaite). „Esu smalsus žmogus. Su mielu noru pakartočiau čia mokslus dar tuos pačius trejus metus, – juokavo Rokas. – Man patiko, kaip mokytojai žiūri į mokinius, kad mokykla savo mokinius skatina siekti kažko daugiau. Manau, dalyvaudamas Erasmus projektuose ir konkursuose, kurie vyko Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Estijoje gavau labai geros vakarietiškos patirties. Laimėti konkursai, stažuotės yra neįkainojama patirtis, kurią gavau šioje mokykloje.
Jau turėdamas darbo patirties restorane, Rokas prisimena, kaip mokykloje teko mokytis ne tik profesinių, bet ir bendrųjų dalykų. „Dabar suprantu, kad matematikos virtuvėje ypač reikia, pavyzdžiui, receptūras turime vienai porcijai, o man reikia greitai čia ir dabar apskaičiuoti produktų kiekį, pavyzdžiui, šešiolikai porcijų. Reikia greitai ir tiksliai mokėti matų vienetus, sverti svarstyklėmis. Tempas virtuvėje greitas, negali daug gaišti laiko skaičiuodamas ant pirštų. Džiaugiuosi, kad matematikos mokytoja mane spaudė mokytis, laikyti valstybinį egzaminą, kurį išlaikiau gerai. Mokytojų nepasidavimas ir stengimasis dėl mokinių mane iki šiol žavi. Jie viską daro, kad mokiniai galėtų kuo geriau kurti savo ateitį po mokyklos. Po baigimo dar buvau nusprendęs tęsti mokslus kolegijoje ir studijuoti verslo įmonių ir įstaigų administravimą, tačiau pamačiau, kad tai ne man. Supratau, kad šiuo metu man tai nereikalinga, aš noriu kurti vietoje, liesti, ragauti, išgauti tekstūras“. Rokas dalinosi, jog nori gaminti taip, kad jo pagamintas maistas džiugintų klientus. „Mane motyvuoja darbe tai, kad žmonės asmeniškai kartais mane pasikviečia į salę, kad padėkotų. Jų asmeninė padėka už maistą, darbą, už galimybę puikiai praleisti laiką restorane mane skatina siekti aukštesnių tikslų, gal kažkada turėti savo restoraną…“
Vaikinas prisimena, kad labiausiai jam patikdavo pamokos laboratorijose, kai tekdavo patiems kurti. „Kurti patiekalą lėkštėje yra tas pats kas kurti su teptuku ir dažais popieriuje. Nežinau, kaip kiti, bet man reikia matyti patiekalo vaizdą prieš akis, tik tada aš galiu kažką komponuoti. Pamenu, kad kai ruošiausi egzaminui, atsisėdau prie stalo su popieriaus lapais, pieštuku ir braižiau, piešiau vaizdą, kuris turėtų būti lėkštėje, kokios turi būti spalvos. Tik tada aš ėmiau rašytis į užrašus, kokių reikės man produktų, ką ir kaip aš gaminsiu – kokios bus tyrės, kokios daržovės, kokios formos bus mano pagaminta mėsa ir t.t. Sudėlioju patiekalą kaip dėlionę – skirtingas dalis turi sukomponuoti į vieną visumą ir padaryti taip, kad tai būtų skanu, patrauklu, stebintų. Juk žmogus pirma valgo akimis… Mokykloje išmokau, kad viskas vyksta tokiu principu – akys, uoslė, burna“.
Rokas, paklaustas apie mokykloje įgytą vidurinį ir profesinį išsilavinimą, teigia, kad tiek mokyklos būsimieji virėjai, tiek konditeriai Lietuvoje pasiekia aukščiausių rezultatų konkursuose ir tai rodo jų pačių motyvaciją mokytis, o mokymo kokybė yra tokia, kokios nori mokinys. „Jei į mokyklą ateini tik praleisti laiką – nieko nebus“, – sako Rokas. Anot jo, sėkmingą žmogaus karjerą lemia atsidavimas tam, ką darai, noras kasdien mokytis iš naujo, ypač virtuvėje.
